Pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai

Hipertenzija

Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui. Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais moksliniais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais.

Jie gali rodyti žmogaus paveldimuosius, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs.

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint  moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.

Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių — ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius dislipidemijapadidėjęs kraujospūdis hipertenzija ir rūkymas.

Rizika labai padidėja žmogui sergant cukriniu diabetu, be to, jei tarp artimų giminių  buvo anksti koronarine širdies liga susirgusių ar staiga mirusių. Koronarinės širdies ligos kilmė daugialypė.

Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Yra specialių lentelių, kalkuliatorių, kompiuterinių programų, pagal kurias, žinant savo rizikos veiksnius, galima procentais apskaičiuoti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių liga arba nuo jos numirti per artimiausią laikotarpį: 5 ar 10 metų.

Reikia labai rimtai susirūpinti savo sveikata, jei tikimybė  artimiausiu dešimtmečiu susirgti širdies ir kraujgyslių hipertenzija išgėrus didesnė kaip 20 proc. Pagal rizikos laipsnį pacientus galima suskirstyti į tris grupes: 1.

Nesergantys koronarine širdies liga ir turintys ne daugiau kaip vieną rizikos veiksnį — nedidelė rizika.

pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai hipertenzijos citata

Nesergantys koronarine širdies liga, tačiau turintys du ir daugiau rizikos veiksnių — vidutinė rizika. Sergantys koronarine širdies liga, kita aterosklerozės sukelta kraujagyslių liga galvos smegenų, kojų, aortos ar cukriniu diabetu — didelė rizika. Visi koronarinės širdies ligos rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes. Didėjant gyvenimo tempui, daugėja konfliktinių situacijų, didėja psichoemocinė įtampa. Sudėtingi tampa žmonių tarpusavio santykiai.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Stresas — nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas, jo išvengti neįmanoma. Tačiau ne kiekvienas jis yra žalingas. Nedidelė trumpalaikė įtampa veikia netgi teigiamai: aktyvina gyvybines funkcijas, mobilizuoja veiklai, stimuliuoja, grūdina organizmą. Tačiau kai konfliktinės situacijos  kartojasi, kai nuolat nervinatės, jaučiate pastovią įtampą, susierzinimą, nerandate išeities iš susidariusios padėties,  psichoemocinė įtampa  tampa žalinga: sekina nervų sistemą, sukelia nerimą, depresiją, mažina organizmo atsparumą ligoms.

Didžiausi streso šaltiniai — nesutarimai šeimoje ir nesklandumai darbe. Daugėja mokslinių įrodymų, kad psichosocialiniai veiksniai gali paskatinti ankstyvą aterosklerozės vystymąsi, padidinti miokardo infarkto ir staigios mirties  riziką nepriklausomai nuo standartinių rizikos veiksnių.

Ryšys tarp psichosocialinių veiksnių ir aterosklerozės gali būti tiesioginis, per endotelio pažeidimą, ir netiesioginis, per poveikį tradiciniams rizikos veiksniams, tokiems kaip rūkymas, hipertenzija ir lipidų metabolizmas.

Jie ne tik padidina pirmojo kardiovaskulinio įvykio riziką, pablogina prognozę, bet gali tapti gyvensenos keitimo ar gydytojo paskyrimų vykdymo kliūtimi. Nustatyta, kad prasta socioekonominė pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai, socialinio palaikymo stoka ar socialinė izoliacija, stresas darbe ir asmeniniame gyvenime, neigiamos emocijos, tokios jei hipertenzija nereaguoja į gydymą depresija, pyktis ir  priešiškumas didina  KŠL riziką, blogina jos klinikinę eigą ir pacientų prognozę.

Psichoemocinę įtampą didina didelis gyvenimo tempas, konkurencija, daugybė neišspręstų problemų, nuolatinis persidirbimas, pervargimas, nemokėjimas pailsėti.

Manoma, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti po didesnio susinervinimo reikia ne mažiau kaip 3 dienų. Klinikinė depresija, depresiniai simptomai ir kitos neigiamos emocijos predisponuoja KŠL ir blogina prognozę. Klinikinė depresija mažiausiai du kartus padidina didžiųjų koronarinių įvykių riziką. Ja sergantiems žmonėms žymiai dažniau kalcio magnio širdies sveikata miokardo infarktas ar net staigi mirtis.

Gausėja įrodymų, kad depresiniai simptomai dažnesni moterims, nei vyrams. Stresas darbe, kai dideli reikalavimai neatitinka galimybių arba didelės pastangos nesulaukia įvertinimo, didina KŠL riziką.

Nors tai būdinga abiems lytims, tačiau vyrai labiau reaguoja į pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai stresą darbe. Kenksmingos ir kai kurios darbo sąlygos — pamaininis darbas nereguliariomis valandomis, naktinis pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai taip pat didina KŠL riziką. Tam jautresnės moterys. Konfliktai, krizės, ilgalaikis stresas šeimyniniame gyvenime labiau didina moterų KŠL riziką.

Kiekvienas žmogus į sudėtingą situaciją reaguoja savaip. Įrodyta, kad stresas ypač žalingas tuomet, kai žmogus elgiasi pasyviai,  neieško optimalios išeities, nesistengia kontroliuoti įvykių, užsisklendžia savyje. Taigi yra pavojingas ne tiek pats stresas, kiek neteisingas reagavimas į jį. Reagavimas į stresines situacijas labai priklauso nuo žmogaus charakterio. Pastebėta, kad širdies ligomis dažniausiai serga A tipo asmenybės: tai visada įsitempę, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, linkę į konfliktus žmonės.

Jie  užsisklendę savyje, nelinkę pergyvenimais dalintis su kitais, dažnai kankinasi dėl neatliktų darbų, kartais pratrūksta pykčio priepuoliais, nemoka ilsėtis, atsipalaiduoti. Tokių žmonių kraujospūdis dažnai esti padidėjęs. Dėl šių faktorių padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai naudingos vonios nuo hipertenzijos

Dėl didelės psichoemocinės įtampos gali ūmai sutrikti širdies veikla, netgi  įvykti staigi mirtis. Nuo to neapsaugoti net jauni žmonės, ypač vyrai. Nuolat padidėjusi katecholaminų koncentracija kraujuje pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai savarankiškas rizikos veiksnys.

Kardiovaskulinės rizikos mažinimui būtinas psichosocialinių pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai veiksnių išaiškinimas depresijos, priešiškumo, socialinės izoliacijos, lėtinio streso darbe ir šeimoje, prastos socioekonominės padėties.

Tam gali padėti apklausa, standartizuoti klausimynai ar specialisto konsultacija. Ypač svarbi KV rizikos mažinimo grandis — klinikinės depresijos išaiškinimas ir savalaikis medikamentinis gydymas. Padėti sumažinti psichoemocinę įtampą gali įvairios nemedikamentinės priemonės, tačiau sunkiais atvejais skiriami vaistai naujieji antidepresantai, trankviliantai, augaliniai raminantys preparatai. Jeigu jaučiate nuolatinę įtampą, pabandykite išsiaiškinti, kokie svarbiausi Jūsų neigiamų emocijų šaltiniai.

Surašykite visus nemalonius paskutiniųjų 12 mėnesių įvykius ir juos įvertinkite. Tikriausiai turėjote ne vieną stresinę situaciją. Tai neišvengiama. Svarbu tai, kaip Jūs reagavote, kaip jautėtės. Pabandykite prisiminti, kokia savijauta pastarąjį mėnesį Jus dažniausiai lydėjo: jautėtės prislėgtas, nervingas ar įsitempęs; jautėte, kad sunkumų  susikrovė tiek, kad nebegalėsite įveikti; o gal atvirkščiai — sėkmingai sprendėte atsiradusius sunkumus, buvote nusiteikęs optimistiškai.

Hipertenzija aitriosios paprikos pastaruoju metu vyravo pesimistinės mintys,  bloga nuotaika, turite paieškoti kelių, kaip išeiti iš stresinės situacijos.

Svarbiausia — išmokti racionaliai įvertinti problemą ir aktyviai ieškoti teigiamų sprendimo būdų. Taip elgdamiesi, apsaugosite organizmą nuo kenksmingų streso padarinių.

Ir atvirkščiai, neišvengsite blogos savijautos, jeigu užsisklęsite savyje, pasyviai vilsitės, kad įvyks stebuklas ir problema pati savaime išsispręs; tapsite piktas, kerštingas arba ieškosite hipertenzijos požymių prevencija daug valgydamas, rūkydamas, gerdamas alkoholį. Padėti gali  fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika, hobi, miegas, vandens procedūros.

Jeigu pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jis išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais. Šiuo metu yra labai gerų raminančių, nerimą šalinančių, depresiją gydančių preparatų, kurių šalutinis poveikis labai mažas.

Hipertenzija

Nė vienas iš mūsų neapsaugotas nuo psichoemocinės įtampos. Svarbiausia yra tinkamai reaguoti į stresinę situaciją ir aktyviai ieškoti išeities.

Pats blogiausias kovos su stresu būdas — užsisklęsti savyje, tapti piktam, kerštingam arba pasinerti į depresijos liūną. Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Cukrinis diabetas — tai liga, kai sutrinka organizmo mechanizmai, palaikantys normalią kraujo gliukozės koncentraciją.

Sergant gliukozės kiekis kraujyje padidėja, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita. Yra du cukrinio diabeto tipai: vienas iš jų, I tipo, prasideda jaunesniame amžiuje, gydomas injekciniais  insulino preparatais, kitas, II tipo diabetas — prasideda vyresniame amžiuje, gydomas dieta ir tabletiniais vaistais.

Diabetas — vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergantiesiems diabetu daug anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, kojų kraujagyslių aterosklerozinis pažeidimas, dažniau įvyksta širdies infarktas. Ypač dažnos moterų diabeto komplikacijos.

Dvyliktoji tema: Arterinė hipertenzija (antroji dalis)

Didesnės rizikos grupei priskiriami ne tik sergantieji kliniškai manifestavusiu cukriniu diabetu bet ir turintieji slaptų gliukozės apykaitos sutrikimų ar rezistenciją atsparumą insulinui. Dalies žmonių, kuriems cukrinis diabetas niekada nebuvo diagnozuotas, yra sutrikusi gliukozė nevalgius arba sutrikusi gliukozės tolerancija. Tokią būklę galima nustatyti specialiais laboratoriniais testais išgėrus  gliukozės tirpalo, kraujyje jos koncentracija  padidėja ryškiau nei įprasta ir ilgai negrįžta į normą.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis yra tamprus tiesioginis ryšys tarp gliukozės kiekio padidėjimo ir KV ligų rizikos tiek sergantiems cukriniu diabetu, tiek ir nesergantiems. Pacientus į skirtingas diagnostines kategorijas galima suklasifikuoti ištyrus jų alkio gliukozę arba atllikus gliukozės tolerancijos testą, kai glikemija tiriama nevalgius prieš duodant išgerti 75 g gliukozės ir 2 valandos po jos.

pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai hipertenzija myometrium

Ne tik gliukozės kiekio padidėjimas, bet ir lydintys insulino apykaitos sutrikimai insulino rezistentiškumas, hiperinsulinemija   skatina aterosklerozę ir jos sukeliamas širdies ir kraujagyslių ligas.

Santykinė MI ar insulto rizika sergantiems cukriniu diabetu padidėja du-tris  kartus,  mirties rizika — 2 kartus, nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių. Be to, ženkliam susirgusiųjų miokardo infarktu pacientų skaičiui išaiškinamas anksčiau nenustatytas diabetas.

Bendro su cukriniu diabetu susijusio mirtingumo rizika prilygsta persirgusiųjų miokardo infarktu mirtingumo rizikai. KŠL rizika diabetikams labai varijuoja, priklausomai nuo šių kardiovaskulinių rizikos intensyvumo. Visose tarptautinėse nuorodose rekomenduojama sergančiųjų pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius gydyti ypač intensyviai.

Jiems būtina griežta arterinės hipertenzijos, dislipidemijos ir glikemijos kontrolė. Pacientams su alkio gliukozės sutrikimu ir sutrikusia gliukozės tolerancija gyvensenos korekcija sumažina diabeto išsivystymo tikimybę ar sulėtina progresavimą. Randomizuotų kontroliuojamų tyrimų metu įrodyta, kad I ar II tipo cukriniu diabetu sergančius pacientus gera metabolinė kontrolė apsaugo nuo mikrovaskulinių komplikacijų.

Gera metabolinė kontrolė svarbi ir kardiovaskulinių įvykių prevencijai. I tipo diabeto atveju reikalingas gydymas insulinu bei profesionali dietoterapija. Sergant II tipo cukriniu diabetu gliukozės kontrolei svarbi tinkama dieta, antsvorio mažinimas, fizinio krūvio didinimas.

Jei hiperglikemijos nepavyksta sumažinti — pridedami vaistai. Sergantiems diabetu reikalinga griežtesnė AKS ir lipidų kontrolė.

Pirminė arterinė hipertenzija

Sergantieji  II tipo diabetu dažniau būna nutukę, jų kraujyje randama ryškesnių kraujo lipidų pokyčių, jie turi aukštesnį arterinį kraujospūdį. Jiems anksčiau prasideda ir  greičiau vystosi aterosklerozė. Diabetu sergančios moterys širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai suserga anksčiau už kitas, dar iki mėnesinių išnykimo menopauzės. Pacientų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, koronarinės širdies ligos rizika ženkliai padidinta.

Metabolinio sindromo patogenezė kompleksinė. Svarbūs predisponuojantys veiksniai yra insulino rezistentiškumas ir intraabdominalinių riebalų kaupimasis. Pasiūlyti keli metabolinio sindromo apibrėžimai. Pirmasis buvo suformuluotas Pasaulio sveikatos organizacijos metais, tačiau turėjo pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai.

JAV Nacionalinės cholesterolio mokymo programos NCEP metais pateiktas ir metais revizuotas metabolinio sindromo apibrėžimas paprastas ir patogus taikyti klinikinėje praktikoje. Diagnozė nustatoma, jei yra 3 ir daugiau požymių: 1. Metabolinio sindromo reikšmė didelė, nes jo buvomas ženkliai kartus kardiovaskulinę riziką ir riziką susirgti antro tipo cukriniu diabetu iki 10 kartų.

Visiems metabolinio sindromo komponentams didelės įtakos turi neteisinga gyvensena. Todėl svarbu modifikuoti gyvensenos rizikos veiksnius, ypatingą dėmesį kreipiant į kūno svorio mažinimą, griežtą dietą ir fizinio aktyvumo didinimą. Turi būti gydomas padidėjęs AKS, dislipidemija ir hiperglikemija.

Tikslas — išvengti antro tipo cukrinio diabeto arba sustabdyti jo progresavimą ir perspėti kardiovaskulines komplikacijas. Įrodyta, kad gyvensenos keitimo priemonėmis galima apsisaugoti nuo II tipo cukrinio diabeto išsivystymo, o susirgus — sumažinti kraujagyslių pažeidimo riziką: aikantis specialios dietos griežtai ribojant lengvai pasisavinamus angliavandenius, cukrų keičiant jo pakaitalais ; mažinant viršsvorį; reguliariai mankštinantis; visiškai atsisakius rūkymo; periodiškai tikrinant lipidų kiekį kraujyje ir koreguojant dislipidemiją dieta ir vaistais cholesterolį mažinant statinais, trigliceridus — fibratais; apie tai skaitykite atskirame skyrelyje ; neleidžiant pakilti kraujospūdžiui, o prireikus — vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus gydytojo priežiūroje ; pastoviai palaikant normalų gluykozės kiekį kraujyje.

Nustatyta, kad kontroliuojant gliukozės kiekį  kraujyje pavyksta sumažinti tik smulkiųjų kraujagyslių pažeidimų, arba mikroangiopatijų inkstų, akių ir t. Nuo jų apsaugo rizikos veiksnių, ypač lipidų kiekį, kraujospūdį bei kraujo krešumą mažinantys vaistai.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Gliukozė kiekio padidėjimas kraujyje — vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Rūkymas Rūkymas — vienas iš trijų pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir kraujo riebalais — lipidais. Tai svarbus ir grįžtamas rizikos veiksnys, potencijuojantis daugelį kitų.

Rūkymas —  tai narkomanijos rūšis, kuri sąlygoja daugiau sveikatos problemų ir mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos sudėjus kartu. Tai viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje.

Įdomūs įrašai