Širdies sveikatos dieta ir mankšta. Širdies ir kraujagyslių ligos - Sveikas Žmogus

Širdies nepakankamumas - Sveikas Žmogus

Širdies nepakankamumas - Sveikas Žmogus

Aktyvus sportas neapsaugo nuo širdies ligos Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Kad judėjimas — sveikata, girdime nuo mažų dienų. Tačiau kol nesusergame ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyvūs. Užtat, sakykim, po širdies infarkto dauguma tarsi pakyla naujam gyvenimui: keičia gyvenimo būdą, atsisako žalingų įpročių, daugiau dėmesio skiria judėjimui, sportui. Ne veltui sakoma, kad sveikas gyvenimo būdas ima patikti tada, kai nebepatinka sava sveikata.

Tačiau ar verta laukti ligos, kad suprastume, kaip gera būti sveikam? Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį?

Turėdami omenyje praktiškumą, nusprendėme pasidomėti įrodymais. Kalorijų pagrindas svarbu suprasti kalorijų pagrindus.

Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą ir nepabloginti sveikatos? Koks vasaros karščių pavojus širdininkams? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė. Kas vyksta, kai sportuojame Mažas fizinis aktyvumas — vienas svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Daugiau kaip 70 proc. Technologijų amžiuje yra visos sąlygos atleisti mūsų raumenis nuo bet kokio darbo.

Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, daug dažniau nuo jų miršta.

Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę, o kartu ir koronarinę širdies ligą. Tyrimai nustatė, kad mažiausias privalomas fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos, — tai bent 30 min.

Saikingi fiziniai pratimai net po širdies infarkto pagerina bendrąją būklę, sumažina nusiskundimų skaičių, kartotinio infarkto ir mirties riziką. Fiziniai pratimai skirstomi į izotoninius keičiasi raumenų ilgis, bet nesikeičia tonusas ir izometrinius didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis. Izotoninių pratimų metu ritmiškai juda visas kūnas, rankos, kojos.

Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t. Tokie pratimai yra ėjimas, bėgimas ristele ar vietoje, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt.

Populiariausi

Jie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Izometriniai pratimai — kai raumenys susitraukia, tačiau sąnariai nejuda, pvz. Jų metu raumenų kraujagyslės suspaudžiamos, į juos priteka mažiau kraujo, deguonies poreikis nepadidėja.

Šie pratimai vadinami anaerobiniais, deguonies nevartojančiais. Jų metu padidėja kraujospūdis, o jeigu dar ir sulaikomas kvėpavimas — gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies raumens išemija deguonies trūkumas. Todėl izometrinių pratimų su kvėpavimo sulaikymu turėtų vengti sergantieji širdies ligomis, ypač kurių pažeistas širdies raumuo, padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas.

Veiksmingas — tik reguliarus judėjimas Mankštinimas neturi būti prievarta ir kančia. Tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas. Jeigu anksčiau aktyviai sportavote, o dabar labai mažai judate, patenkate į padidėjusios širdies sveikatos dieta ir mankšta sirgti grupę ir turite susirūpinti.

Reikia žinoti, kad aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo koronarinės širdies ligos sulaukus vyresnio amžiaus.

​Potencialiems „širdininkams“ – daugiau sveikatą stiprinančių užsiėmimų

O padėti gali tik kasdienis judėjimas. Be to, daug svarbiau priversti judėti fiziškai neaktyvų žmogų negu padidinti jau sportuojančio fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko.

  1. širdies sveika vegetariška dieta | tarasgames.lt
  2. Kaip širdies priepuolis gali išgelbėti jūsų gyvybę - Kapitalo Kardiologija Associates "
  3. 6 svarbiausi klausimai, kuriuos turite užduoti savo širdies gydytojui | tarasgames.lt
  4. Dalintis: Kokie netinkamos gyvensenos aspektai labiausiai alina širdį?
  5. Širdies ir kraujagyslių ligos - Sveikas Žmogus
  6. Tiksinti kraujagyslių bomba — cholesterolis: mažai kas žino, kad jo kiekį galima kontroliuoti ir be vaistų 54 LRT.
  7. Beta adrenoblokatorius nuo hipertenzijos ir diuretikas

O ir pradėti aktyviai judėti niekada nevėlu. Jeigu nutarėte mankštintis, pradėti reikia nuo mažų krūvių, po truputį didinant fizinio aktyvumo intensyvumą, trukmę ir dažnį. Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10—15 min. Laipsniškai didindami krūvį, kartu daugiau judėkite užsiimdami įprastine veikla darbe, namie, gatvėje, sode.

Pratimai turi būti pakankamai intensyvūs, padažninantys pulsą ir kvėpavimą, tačiau kartu ir tinkami jūsų amžiui, įgūdžiams, pajėgumui.

Net 55,4 proc. Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog užsidarę namuose gyventojai mažiau juda, daugiau valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, galime susidurti su sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičiaus augimu.

Jeigu abejojate pasirinktu fiziniu krūviu, prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju, ypač jei jums per 40 metų ar sergate širdies liga.

Gydytojas fizinio krūvio toleranciją gali nustatyti atlikęs specialius krūvio mėginius pvz.

Taip pat žiūrėkite

Pajutus hipertenzijos nerimas negalavimus, būtina kreiptis į gydytoją. Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą? Vasaros pavojai širdininkams Vasarą keisti savo fizinio aktyvumo įpročių nereikėtų. Priešingai, vasarą — palankus metas jiems sustiprinti arba, jeigu dar nepradėjote aktyviai judėti, to imtis.

Be abejo, vasarą ir taip daugelis žmonių daugiau juda, nes atostogauja, keliauja, o ir sodo darbai prisideda. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad karštis, tvankūs orai ypač pavojingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

Per karščius netenkame daugiau skysčių, nes daugiau prakaituojame, todėl kraujas tirštėja, didėja jo krešumas.

širdies sveikatos dieta ir mankšta

Visa tai didina trombų, kurie gali užkimšti smegenų ar širdies kraujagysles ir sukelti miokardo infarktą ar insultą, susidarymo riziką.

Sutrikus elektrolitų balansui, gali sutrikti širdies ritmas. Ypač įsiklausyti į savo organizmą turėtų žmonės, priklausantys rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei. Jie karštą dieną neturėtų užsibūti saulėje, ypač pavojingas laikas — 11—15 val. Karštą dieną rekomenduojama gerti daug skysčių — dažniau nei troškina.

Kita vertus, sergant širdies nepakankamumu, kai organizme kaupiasi skysčiai, persistengti ir gerti labai daug nereikėtų.

širdies sveikatos dieta ir mankšta

Todėl geriausia dėl skysčių kiekio pasitarti su gydytoju. Labai svarbu ir tinkamai maitintis. Karštomis vasaros dienomis rekomenduojama valgyti širdies sveikatos dieta ir mankšta virškinamą maistą, vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų. Be abejo, reikia tinkamai ir rengtis, pasirūpinti natūralaus pluošto apranga, galvos apdangalais.

Per pačius karščius visiems, o ypač sergantiesiems širdies ligomis arba priklausantiems šiai rizikos grupei, patariama riboti fizinį aktyvumą, nedirbti lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Taip pat nereikėtų nutraukti hipertenzija fizinis lavinimas sveikatai vartojimo, net jei atrodo, kad sveikata pagerėjo ar kraujospūdis sumažėjo.

Staiga nustojus gerti vaistų, kraujospūdis gali greitai padidėti.

širdies sveikatos dieta ir mankšta

Siųsti draugui:.

Įdomūs įrašai