Hipertenzijos priepuolis sukelia

Aukštas kraujospūdis
Jei gyvenimo būdo pasikeitimas nesukėlė ilgalaikio teigiamo poveikio, gydytojas nurodo vaistus, kurie mažina kraujospūdį. Pacientas atrenkamas vienu ar daugiau vaistų, kurie turi įtakos įvairiems ligos simptomams. Hipertenzijos gydymas namuose reiškia aiškų gydytojo receptą. Tradiciniai gydymo metodai leidžiami tik tais atvejais, kai diagnozė nebuvo atlikta, o slėgis retai didėja.

Skaitykite forume: Dalintis: Arterinis kraujospūdis yra jėga, kuria iš širdies tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Jo dydis priklauso nuo širdies veiklos, cirkuliuojančio kraujo kiekio bei kraujagyslių tonuso.

hipertenzijos priepuolis sukelia

Todėl organizme kraujospūdis reguliuojamas keliais būdais: didinant ar mažinant širdies susitraukimų jėgą, cirkuliuojančio kraujo kiekį bei išsiplečiant ar susitraukiant arterijoms.

Tai reguliuoja vegetacinė nervų sistema, dalyvaujant ir į kraują išsiskiriančioms biologiškai aktyvioms medžiagoms.

Padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad vienas iš trijų suaugusių žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį kraujospūdį — būklę, kuri sukelia beveik pusę visų mirčių nuo insulto bei širdies ligų.

Padidėjus širdies susitraukimų jėgai, susitraukus ar dėl aterosklerozės susiaurėjus arterijoms ir inkstams išskiriant mažiau vandens, arterinis kraujospūdis didėja ir atvirkščiai. Simpatinė vegetacinės nervų sistemos dalis greitina širdies susitraukimus ir didina jų jėgą, susiaurina dalį arteriolių, išplėsdama kitas, kurias reikia geriau aprūpinti krauju pvz.

Ji taip pat mažina išskiriamos pro inkstus druskos ir vandens kiekį, stimuliuoja hormonų pavyzdžiui, adrenalino išsiskyrimą, o šie papildomai veikia kraujagysles ir širdį - visa tai didina arterinį kraujospūdį. Inkstai kraujospūdį reguliuoja taip: jei spaudimas arterijose pakyla, inkstai pradeda išskirti daugiau druskos ir vandens - tai sumažina kraujo kiekį ir kartu arterinį kraujospūdį.

Esant per mažam spaudimui arterinėje sistemoje ir inkstų arterijose druska ir vanduo organizme sulaikomi, arterinis kraujospūdis pakyla. Inkstai gamina ir fermentą reniną, kuris dalyvauja susidarant aldosteronui.

Hipertenzijos gydymas, priežastys ir simptomai

Šis hormonas taip pat aktyviai didina kraujo spaudimą. Dėl tokios inkstų įtakos arterinio kraujospūdžio kitimui daugelis inkstų ligų inkstų arterijų susiaurėjimas, pielonefritas, glomerulonefritas, inkstų traumos, policistozė bei spindulinė terapija, veikianti inkstus sukelia arterinę hipertenziją.

Sergant ateroskleroze sutrinka ir arterijų sugebėjimas atsipalaiduoti, nes jos nebėra tokios elastingos kaip sveikų žmonių, ypač vaikų.

Aigustė Tavoraitė Daugiau nei pusę šalies gyventojų vargina padidėjęs kraujo spaudimas, tačiau dalis jų apie tai gali net neįtarti. Neretai pacientas nejaučia jokių padidėjusio kraujospūdžio simptomų ir apie šią ligą sužino tik įvykus miokardo infarktui, insultui ar išryškėjus inkstų funkcijos nepakankamumui.

Tokiu atveju pakitus kraujospūdžiui jos lieka siauros, inkstai negali išskirti vandens ir arterinio kraujospūdžio reguliacija sutrinka. Ne visuomet padidėjęs arterinis kraujo spaudimas arterinė hipertenzija reiškia, kad žmogus serga hipertenzine liga.

Hipertenzinė liga - tai ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, kurio priežastis nežinoma. Jai nepriklauso trumpam pakilęs kraujospūdis dėl fizinio krūvio, emocinės įtampos, pervargimo ar vaistų kontraceptinių, kortikosteroidinių, nesteroidinių preparatų nuo reumato vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais, taip pat laikinas kraujospūdžio padidėjimas dėl centrinės nervų sistemos ligų ir ūminio apsinuodijimo.

Hipertonine liga nevadinama ir toji ilgalaikė arterinė hipertenzija, kuri atsiranda dėl žinomos priežasties, pvz. Arterinė hipertenzija, kai priežastis žinoma, vadinama antrine ir sudaro ne daugiau dešimties procentų visų hipertonijų.

Nenustačius vienos konkrečios priežasties, hipertenzijos priepuolis sukelia sukelti ilgalaikį arterinio kraujospūdžio padidėjimą, diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija - hipertoninė liga. Vertinant kraujospūdį būtina žinoti keletą jo matavimo taisyklių išsamiau apie tai rašėme SŽ rugsėjo-spalio numeryje, tačiau dar kartą priminsime svarbiausius dalykus. Jei ranka stora žasto apimtis daugiau nei 40cmišmatuojamas didesnis AKS, negu yra iš tikrųjų ~20 mmHg.

Negydoma hipertenzija kviečia infarktą

Žmogus, kuriam matuojamas kraujospūdis, turėtų būti pailsėjęs, 30 min. Manžetė dedama patogiai sėdinčiam prie stalo žmogui ant sulenktos rankos apie 2cm virš alkūnės linkio viename aukštyje su širdimi ir suveržiama tiek, kad, nepripūtus oro, hipertenzijos priepuolis sukelia manžetės ir rankos dar tilptų du pirštai. Pirmą kartą reikėtų matuoti abiejų rankų kraujospūdį, vėliau - tos pačios vienos rankos.

Fonendoskopas dedamas ties alkūnės arterija ir oro pučiama tiek, kad išnykus pulsui manžetėje jo būtų mmHg daugiau. Po to oras pamažu išleidžiamas ir nustatomas sistolinis išgirdus pirmuosius pulsinius tonus bei diastolinis kai tie tonai išnyksta AKS. Taip nenuėmus manžetės, bet išleidus iš jos visą orą, reikėtų matuoti kartus.

Vertinami mažiausi sfigmomanometro parodymai. Taip nustatomas pagrindinis bazinis AKS. Nesilaikant šių reikalavimų, matavimo paklaida gali siekti 20 mm Hg. Pirmą kartą nustačius padidėjusį AKS, reikėtų įvertinti jo svyravimus per parą ir apskaičiuoti vidurkį - turėdamas namuose sūdyta silkė sergant hipertenzija aparatą, tai galėtų padaryti kiekvienas. Dažnai vizito pas gydytoją metu žmogus nėra visiškai ramus ir dėl jo susijaudinimo neteisingai nustatomas per didelis AKS, kuris namuose gali būti visai normalus.

PALIESIAUS KLINIKA VILNIUJE

Tiek gyvenimo bėgyje, tiek per parą AKS normaliai kinta: yra didesnis ryte ir mažesnis vakare, padidėja aktyviai dirbant ir sumažėja ilsintis, vaikų AKS mažesnis nei suaugusiųjų. Normaliu suaugusio žmogaus kraujospūdžiu laikomas toks, kurio sistolinė reikšmė neviršijao diastolinė - 85 mmHg. Nuo iki ir nuo 85 iki 89 mmHg yra ribinis AKS - viršutinė normalaus riba.

Pasaulyje ji paplitusi labai nevienodai: daugiausia Vakarų industrinėse šalyse ir Japonijoje, mažiausiai - tarp eskimų. Manoma, kad iš viso ja serga iki 20 proc. Įdomu tai, hipertenzijos priepuolis sukelia baltųjų populiacijoje sergantys sudaro 29 proc. Lietuvoje apytiksliai serga 35 proc. Nėra ir vieningos šios ligos klasifikacijos.

Komentuoti:

Lietuvoje dažniausiai hipertenzija klasifikuojama pagal jos sukeltus organų pokyčius stadijomisrečiau - laipsniais, pagal vidutinio AKS dydį. Nesutariama ir dėl jos klinikinių simptomų interpretacijos: būdingas anksti rytą užeinantis galvos skausmas pakaušio srityje, galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, skausmai širdies hipertenzijos priepuolis sukelia ar jos plakimas, kraujavimas iš nosies bei dusulys fizinio krūvio metu kai kur priskiriamas ne pačiai arterinei hipertenzijai, bet dėl jos atsiradusiems atitinkamų organų pažeidimams.

Nors ligos pradžioje jokių simptomų gali nebūti, amerikiečių gydytojai teigia, kad ir jų buvimas vienodai dažnas tiek sergantiems hipertonine liga, tiek sveikiems žmonėms.

Manoma, kad ši liga išryškėja tik tada, kai pažeidžia organus-taikinius: širdį, smegenis, akis ir inkstus - sutrikdo jų funkcijas. Gyvybei pavojingas gali būti staigus arterinio kraujospūdžio pakilimas - hipertoninė krizė. Jos metu vystosi ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo simptomai hipertoninė encefalopatija : stiprus galvos skausmas su pykinimu, vėmimu, regos sutrikimais ir rečiau traukuliais. Tai pavojinga tiek dėl galimo insulto išsivystymo, tiek dėl širdies komplikacijų: ūmios jos perkrovos su nepakankamumu ir plaučių edema bei krūtinės anginos stenokardijos priepuolio.

Hipertoninė krizė yra ūmi būklė, kurią būtina gydyti nedelsiant. Pačią hipertoninę hipertenzijos priepuolis sukelia dažnai sukelia ne viena, o kelios priežastys, todėl gydytojas negali tiksliai pasakyti, dėl ko žmogus susirgo. Rizikos faktoriams galima priskirti ir kūno sandaros tipą bei antsvorį, mitybą vartojama daug druskosilgalaikį stresą, endokrininius pokyčius pvz.

Tačiau hipertenzija, kurią čia vadiname hipertonine liga, diagnozuojama tik įsitikinus, kad nėra priežasties, galinčios sukelti antrinę hipertenziją: ji dažniausiai būna dėl inkstų ligų ar patologinių būklių, paminėtų anksčiau, ir, kiek rečiau, - vartojant medikamentus, alkoholį, sergant endokrininėmis ligomis feochromocitoma, Kušingo sindromu, hiperaldosteronizmuesant aortos koarktacijai, nėštumui ar ūmiai apsinuodijus.

Aukštas kraujospūdis

Diagnozavus hipertoninę ligą, galima įvertinti jos progresavimą. Vertinant pokyčius arterijose ir arteriolėse, pakanka apžiūrėti akių tinklainės kraujagysles: jų pažeidimas atspindės visų organizmo arterijų pažeidimą.

hipertenzijos priepuolis sukelia

Galima vertinti ir kairiojo širdies skilvelio sienelės storį, nes esant didesniam krūviui išstumiant kraują į arterijas, kurių pasipriešinimas padidėjęs širdis prisitaiko didindama raumens masę. Todėl hipertonija sergantiems žmonėms būdingas kairiosios širdies pusės padidėjimas, - tai galima pamatyti krūtinės ląstos rentgenogramose, žiūrint ultragarsu bei atlikus EKG.

Diagnozavus antrinę hipertenziją gydoma pagrindinė priežastinė liga, o hipertoninės ligos atveju gydoma medikamentais, prieš tai pašalinus ar bent sumažinus jos rizikos faktorius. Žmonėms, turintiems antsvorį ar sergantiems diabetu, parenkama tinkama dieta, valgomosios druskos kiekis ribojamas iki 6 g per parą, rūkoriai savo įpročio turėtų atsisakyti visai. Saikingas fizinis krūvis netgi patartinas.

hipertenzijos priepuolis sukelia

Gydymas medikamentais parenkamas labai individualiai hipertenzijos priepuolis sukelia jo sėkmė priklauso nuo paciento laikymosi gydytojo nurodymų, kraujospūdžio matavimo namuose ir jo pokyčių registravimo. Gydytojai ginčijasi, ar reikia mažinti kraujospūdį iki normalaus, ar tik stengtis palaikyti jį tokį, kad žmogus jaustųsi gerai ir būtų kuo mažesnis komplikacijų pavojus. Yra keletas preparatų nuo hipertenzijos, mažinančių kraujospūdį įvairiais būdais, grupių — tai diuretikai, adrenoblokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, kalcio antagonistai, vazodilatatoriai ir kt.

Gydoma atskirais vaistais ar jų grupių deriniais, kol pasiekiamas geriausias rezultatas.

Įdomūs įrašai