Hipertenzija ir parkinsonizmas

Parkinsono liga - kas tai yra, požymiai, simptomai, gydymas ir priežastys

Parkinsono liga Parkinsono liga Lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, prasidedanti dėl dopamino trūkumo ekstrapira­midinėje sistemoje ir pasireiškianti ramybės tre­moru, bradikinezija, rigidiškumu bei posturali­niu nestabilumu.

Parkinsono liga: kas tai yra?

Apie ligą Pirmieji aprašymai ligos, galėjusios būti par­kinsonizmu, aptinkami senovės ajurvedų litera­tūroje Indijoje kampavata, kurią sudarė tremo­ras ir akinezija; m. Pirmąja moksline publika­cija apie šią labai svarbią ir savitą neurologinę ligą tapo m.

hipertenzija ir parkinsonizmas hipertenzija sloga

Savo veikale Parkin­sonas aprašė 6 ligonius, tiksliai apibūdindamas jų laikyseną, tremorą, tipišką parkinsoninę ei­seną ir kalbą, tačiau neužsimindamas apie rigidiškumą. Charcot m.

Parkinsono liga - kas tai? Požymiai ir simptomai, gydymas, vaistai Hipertenzija Parkinsono liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Epidemiologija PL yra viena iš dažniausių neurodegeneracinių ligų, kuria vien Šiaurės Amerikoje serga per 1 milijoną žmonių. JAV dolerių. Kadangi amžius yra vienas svarbiausių PL rizi­kos veiksnių, visuomenei senstant, daugėja ir sergančiųjų PL. Ši liga sutrumpina gyvenimo trukmę, padaro žmones neįgaliais ir pablogina gyvenimo kokybę.

PL paplitusi visame pasaulyje ir visose et­ninėse grupėse. Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmųjų PL simptomų, - 55 me­tai.

Priežastys

Daugiausia serga baltosios rasės žmonių, mažiausiai - Afrikos ir Azijos juodaodžių. Svarbiausias PL rizikos veiksnys kaip greitai įveikti hipertenziją amžius. Veiksniai, skatinantys substantia nigra neuronų degeneraciją, dar nežinomi. PL riziką didina įvairūs aplinkos veiksniai: gausus pesticidų ir herbicidų vartojimas bei darbas su jais; šaltinio vandens vartojimas dažniau serga kaimo vieto­vių gyventojai ; anglies monoksidas; sunkieji metalai manganas, gyvsidabris ; patirtos galvos traumos.

Parkinsono ligos simptomai, pirmieji simptomai

PL atsirasti gali turėti reikšmės plin­tantys egzogeniniai toksinai. Selektyvų substan­tia nigra neuronų žuvimą sužadina 1-metilfenil-1,2,3,6-tetrahidropiridinas MPTPdabar plačiai vartojamas gyvūnų eksperimentiniams Parkinsono ligos modeliams kurti. Yra duo­menų, jog PL riziką didina nepakankamas anti­oksidantų kiekis maiste. Antra vertus, pripa­žinta, jog PL rečiau serga rūkantys arba anksčiau rūkę asmenys. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti reikš­mės PL atsirasti ir jo eigai.

Jei vienas iš monozi­gotinių dvynių suserga ankstyva PL, kitam PL rizika taip pat labai padidėja.

hipertenzija ir parkinsonizmas horizontali juosta ir hipertenzija

Šeiminė PL anamnezė taip pat didina PL riziką, nors nega­lima atmesti tos pačios aplinkos, kurioje gy­vena šeimos nariai, poveikio. Joms būdingi tam tikri atipiniai kliniki­niai bruožai: ankstyva pradžia, greitai progre­suojanti liga, dažni demencijos reiškiniai. Su A-D būdu paveldimais PL šeiminiais atvejais siejami 4-osios ir 2-osios chromosomų pokyčiai.

hipertenzija ir parkinsonizmas 1 tipo krizinė hipertenzija

Jau yra nustatytos 2 skirtingos alfa-sinukleino geno SNCAesan­čio 4q chromosomoje, mutacijos. Alfa-sinuklei­nas yra aminorūgščių neaiškios paskirties proteinas, kurio daugiausia yra galvos smegenų presinapsinėse nervų galūnėlėse. Aprašytos šeimos, kurių nariai sirgo PL, kliniš­kai primenančia sporadinius atvejus liga prasi­dėjo metų asmenims ir turėjo 2p13 chromosomos pokyčių.

Hipertenzija ir parkinsonizmas tokia liga prasideda paauglys­tėje ar ankstyvoje jaunystėje juvenilinis parkin­sonizmas ir gana efektyviai gydoma levodopos preparatais.

Komentuoti

Iš pradžių buvo manyta, jog šis li­gos variantas retas ir pasitaiko tik Japonijoje, ta­čiau dabar vis dažniau aprašomas ir kituose hipertenzija ir parkinsonizmas. Daugumai pacientų aiškaus paveldėjimo ne­nustatoma.

Endokrininė hipertenzija

Tikriausiai ligą sukeliančių genų penetracija yra nedidelė arba ligą sukelia kelių veiksnių genetinių ir aplinkos derinys. Toliau ieškoma genetinių veiksnių, lemiančių atskirų žmonių nevienodą jautrumą įvairiems egzoge­niniams toksinams ir kitiems išoriniams veiks­mams.

Kaip palengvinti nemalonius dygstančių dantukų simptomus? Neramumas, irzlumas, rankyčių kišimas į burną, daiktų ir pirštų kandžiojimas, suprastėjęs apetitas ir miego problemos gali būti dygstančių dantukų ženklai. Vaikui tai gali tapti didžiuliu išbandymu, nors pasitaiko ir atvejų, kai naujas dantukas pastebimas visai netikėtai. Kaip padėti mažyliui, kuriam dantukai kalasi labai skausmingai ir sukelia daug kitų nemalonių pojūčių? Ar yra kokių nors veiksmingų būdų?

Patogenezė Žmogaus substantia nigra pars compacta srityje yra apie dopaminerginių neuronų. Jų pamažu mažėja ir įprastai senstant. Mechanizmai, dėl kurių žūsta sergan­čiųjų PL ląstelės, galutinai neišaiškinti. Pro­gresuojanti neurodegeneracija gali būti ir trumpalaikio neurotoksinio epizodo, buvusio jaunystėje, atoki pasekmė ir nuolatinis degene­racinis procesas.

Naujienos apie sveikatą

Polinkį į parkinsonizmą po neuronus traumuojančio epizodo gali sąlygoti genetinė predispozicija. Tarp mechanizmų, veikiančių neurodegene­raciją, nurodoma mitochondrijų disfunkcija, "oksidacinis stresas", ekscitotoksinų poveikis, neurotrofinių medžiagų trūkumas bei imuni­niai mechanizmai.

Mitochondrijų disfunkcija ir oksidacinis metabolizmas MPTP toksiškumą lemia mitochondrijų kom­plekso I slopinimas, išsekinantis ląstelės ener­getinius išteklius ir sukeliantys jų mirtį. Dėl šio defekto ląstelės energetinis nepakankamumas sudaro prielai­das kitiems žalingiems toksiniams ar geneti­niams veiksniams pasireikšti.

Neuralinio metabolizmo metu išsiskiria stip­rių oksidantų, kurių susidarymas ir suvartoji­mas normaliomis sąlygomis reguliuojamas.

Lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, prasidedanti dėl dopamino trūkumo ekstrapiramidinėje sistemoje ir pasireiškianti ramybės tremoru, bradikinezija, rigidiškumu, posturaliniu nestabilumu ir įvairiais nemotoriniais simptomais. Ligos pagrindą — juodosios medžiagos substantia nigra dopaminerginių neuronų degeneraciją — sukeliantys veiksniai tiksliai nežinomi. PL riziką didina amžius, aplinkos poveikis anglies monoksidas; patirtos galvos traumos; egzogeniniai toksinai — gausus pesticidų ir herbicidų vartojimas bei darbas su jais; sunkieji metalai — manganas, gyvsidabris ir kitos ligos. Yra duomenų, kad PL riziką didina nepakankamas antioksidantų kiekis maiste.

Oksiduojančios molekulės vandenilio perok­sidas, superoksidas, azoto oksidas, peroksilo ir hidroksilo radikalai reaguoja su šalia esančio­mis nukleorūgštimis, proteinais, lipidais ir ki­tomis molekulėmis, keisdamos jų struktūrą ir pažeisdamos ląsteles.

Įdomūs įrašai