Hipertenzija ir žindymas

hipertenzija ir žindymas

Miegas Rašyti apie mamos pieno naudą tikriausiai yra viena iš nedėkingiausių temų. Visai neseniai viena mama mamų gupėje paklausė ar yra naudos iš to mažo jos pieno kiekio, kurį ji gali sumaitinti savo kūdikiui. Bet kitą kartą mamos psichologinė būklė yra svarbesnė vaiko gerovės klausimu.

Jeigu mama depresuoja, blogai jaučiasi, tai ar ji turi tęsti žindymą bet kokia kaina? Juk jos organizmas atiduoda maistines medžiagas į pieną ir tokiu būdu skriaudžia pačią mamą, kuri gali dėl to pasijusti išsekusi, imti nesveikuoti.

  • Balandžio 7 d.
  • Žindymo nauda, stresas, depresija ir miegas | Žtarasgames.lt
  • Šiitake nuo hipertenzijos
  • От Земли остался лишь самый краешек -- темный серпик месяца, отороченный золотом и пурпуром заката.

O kur dar naktinis žindymas! Tenka kelis prie kūdikio kelis kartus per naktį, o kartais ir keliolika! Ir taip visą laiką kol žindai ir maitini pagal poreikį. Juk dėl to ir  pavažiuoja stogas? Mamos nuovargis ir traumuojanti patirtis Daugelis mamų augindamos kūdikį ar mažą vaiką vienu ar kitu metu pasijunta išsekusios, pavargusios ir nebeturinčios jėgų susitvarkyti su savo pareigomis ar tinkamai pasirūpinti savo vaiku.

Į motinystę taip pat ateiname su savo vaikystės ir paauglystės bei gyvenimo patirtimi, kuri labai dažnai yra traumuojanti. Traumuojanti patirtis gali būti būti įvairi: nepriežiūra, fizinis, seksualinis priekabiavimas ar smurtas, tėvai, vartojantys svaiginančias medžiagas, smurtaujantys vienas prieš kitą, užsiimantys nelegalia veikla, serganys psichinėmis ligomis, tėvų skyrybos, nesaugi gyvenamoji aplinka — visa tai palieka žymes mūsų smegenyse ir kūnuose ir visa tai atsinešame į savo šeimą.

Kuri iš mamų Lietuvoje užaugo nepatyrusi nė vieno iš šių dalykų? Manau, kad tokių mamų, užaugusių be traumų, yra mažuma.

Tačiau tai nėra vien tik maisto medžiagų perdavimas iš motinos vaikui. Žindymas — tai dieną ir naktį vykstantis mamos ir vaiko bendravimas, teikiantis tiek fiziologinę, tiek psichologinę naudą abiems. Šiuolaikinėje literatūroje daugiau kalbama apie žindymo naudą kūdikiui, jo sveikatai.

Vaikystėje patirtų traumuojančių įvykių pasekmės pasireiškia paauglystėje ir vėlesniame amžiuje. Jau 15 metų sulaukę paaugliai patiria didesnį stresą kasdienybėje, iki ties daugelis jau būna sirgę depresija, o po ties labiau skundžiasi fizinės sveikatos pablogėjimais. O jaunos moterys su tokia praeitimi tapdamos mamomis susiduria su rizika patirtis ir daugiau traumuojančių įvykių.

Kaip sėkmingai žindyti – tarasgames.lt

Sunkus ar neplanuotas nėštumas, depresija nėštumo metu, sunkus ar neplanuotai vykęs gimdymas, gimdymo metu patirtas skausmas, ir skausmas po gimdymo, skausmas žindymo metu — visa tai prisideda prie to, kad mama gali pajusti depresijos simptomus ar jai gali būti diagnozuota depresija.

Tyrimai rodo, kad 97 proc.

hipertenzija vaistas asparkam naujas hipertenzijos metodas

O geroji žinia yra ta, kad tyrimai taip pat rodo, jog žindymas tokioms moterims yra gera priemonė atsigauti nuo patirtų traumų, palengvinti savo psichologinę būklę ir padeda nutraukti nepriežiūros, smurto ir depresijos perdavimą iš kartos į kartą.

Žindymas mažina mamos patiriamą stresą Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kievieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems. Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija.

Pagrindinė navigacija

Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip kartų per parą bent minučių, o tai sudaro bent 4 val per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis — tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti.

Kūdikio buvimas prie krūties sumažina streso hormonų išsiskyrimą mamai. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas hipertenzija ir žindymas bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu.

Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m. T Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija" Bėgimas — viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T Antroji jungtinė kardiologų konferencija — Šiauliuose Birželio 1 d. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje Vilniaus g.

Vadinasi mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val. Šis faktas labai svarbus ir mamoms, kurios nežindo ar negali žindyti savo kūdikių. Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties hipertenzija ir žindymas burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą sresą.

Jeigu mama augina neišnešiotuką arba jai reikia ištraukinėti pieną, kūdikio palaikymas prie krūties leis lengviau ištraukinėti pieną.

Žindymas - gyvenimo pamatas Šiandien ne tik medikai, bet ir daugelis jaunų šeimų neabejoja  ilgalaikio žindymo privalumais. Tačiau esant milžiniškam informacijos srautui mamoms kartais sudėtinga atsirinkti patikimą. Žindyti norinčios moterys neretai susiduria ir kliūtimis: nepakankamai žinių iš sveikatos paslaugų teikėjų, negauna kvalifikuotų konsultacijų žindymo klausimais, trūksta paramos iš namiškių, susiduria su agresyvia motinos pieno pakaitalų rinkodara ar būna priverstos grįžti į darbą iš karto po gimdymo. Su šiomis kliūtimis susiduriančios moterys paprastai neturi galimybių laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti, sulaukus 6 mėnesių kūdikiams duoti ir papildomo maisto, o žindymą tęsti iki 2 metų ar ilgiau. Yra nuomonių, kad kūdikius papildomu maistu reikėtų pradėti maitinti ankščiau, norint išvengti alergijos maistui, tačiau tam turi būti aiškios medicininės priežastys ir sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.

Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus mamos kūne, nes patirdamas stresą mūsų kūnas spėja, kad galime patirti ir fizinius sužeidimus, į juos gali patekti infekcija ir su ja reikės kovoti, todėl ima ruoštis šiai kovai. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių.

Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją. O žindymo tęsimas stresinėmis sąlygomis gali padėti mamai patirti mažesnes streso pasemes. Mamos depresija: pasekmės kūdikiui Gamta numatė, kad mamos negyvens idealiomis sąlygomis, todėl pasirūpino priemonėmis, kaip sumažinti neigiamas mamos sunkumų patiriamas pasekmes kūdikiui.

Vokietijos mokslininkai tyrė mamų, kurioms diagnozuota depresija, kūdikius norėdami nustatyti, ar mamos depresija turi įtakos kūdikio savijautai. Paaiškėjo, kad jeigu mama serga depresija ir žindo, kūdikio smegenų veiklai tai nedaro neigiamo poveikio. Tuo tarpu iš buteliuko maitinami kūdikiai mamų, sergančių depresija, taip pat buvo depresyvūs — atliekant elektroencefalogramą jų smegenys skleidė panašias bangas, kaip ir suaugusiųjų, sergančių depresija.

Mokslininkai pabandė išsiaiškinti kodėl ir paaiškėjo, kad žindymas neišvengiamai verčia mamas daugiau liesti, glostyti ir žiūrėti į savo kūdikius. Depresija sergančios žindančios mamos liečia ir bendrauja su savo kūdikiais mažiau nei depresija nesergančios žindančios mamos, tačiau jos vis tiek liečia savo hipertenzija ir žindymas ir žiūri jiems į akis ir to, pasirodo, yra gana tam, kad apsaugotų kūdikį nuo depresijos!

Žindymas - gyvenimo pamatas - tarasgames.lt

Atrodo, kad gamta numatė tokią tikimybę, kad mama gali būti patyrusi įvairių problemų ir dėl to glaudimo prie krūties mechanizmą sukūrė tokį, kuris leistų kūdikiui patirti kuo mažesnę žalą dėl mamos emocinių problemų. Tuo tarpu maitinimas iš buteliuko nereikalauja nei artimo fizinio, nei akių kontakto ir kūdikiai dėl to nukenčia.

Mamas, kurios serga depresija ir nežindo, galima išmokyti kaip elgtis su kūdikiu, kad sumažintų savo depresijos poveikį kūdikiui ir tai veikia taip pat gerai, kaip ir intuityvus mamos elgesys žindymo metu.

Tačiau kai mes pakeičiame gamtos sukurtą apsauginį įrankį kitu, žmonių sukurtu, jis reikalauja iš mamos daugiau sąmoningumo, drausmės, jėgų ir pastangų tam, kad suteiktų tokią apsaugą nuo savo savijautos.

Iš mamų nėra ir nebuvo tikimasi, kad jos gyvens idealiame pasaulyje ir bus hipertenzija ir žindymas, nepatiriančios streso hipertenzija ir žindymas psichologinių problemų. Priešingai, gamta davė mamai pakankamai įrankių padėti savo vaikui išvengti mamos depresijos pasekmių, tereikia jais naudotis ir depresijos poveikis kūdikiui bus sumažintas ar neutralizuotas. Ilgesnio žindymo įtaka mamos sveikatai Jeigu hipertenzija ir žindymas žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje.

Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso,o mes jau žinome, kad žindymas mažina stresą.

Taigi mažindamas mamos patiriamą stresą žindymas mažina ir minėtų susirgimų riziką. Ilgesnio žindymo įtaka vaiko sveikatai Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą.

gali pomidorai nuo hipertenzijos hipertenzija 2-3-oji

Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupės, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai.

Tuo tarpu nesaugus prieraišumas kūdikiui sulaukus mėnesių didina ligų, kylančių dėl uždegiminių procesų, riziką sulaukus 32 metų: šienligės, periodontito, aterosklerozės, reumatoidinio artrito.

Secondary links

Nesaugus prieraišumas kelia streso kiekį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme. Galiausiai ilgalaikėje perspetyvoje toks stresas pavirsta realiomis ligomis.

hipertenzija kaip diagnozuoti šviežios sultys nuo hipertenzijos

Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas. Galbūt šis laimingumas hipertenzija ir žindymas susijęs su kitais faktoriais, pvz.

Tačiau žindymas labai palengvina mamos gyveimą, nes sudaro sąlygas suteikti tai, ko kūdikiui reikia, tarsi savaime, papildomai nededant pastangų, net jeigu mama ir patiria psichologinių sunkumų.

kokiose padėtyse miegoti su hipertenzija nemiga su hipertenzija ką daryti

Žindymas ir miegas Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad smurtas ir traumos yra perduodamos iš kartos į kartą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augę smurtaujančioje aplinkoje, patys taip pat yra linkę smurtauti. Mamos, patyrusios smurtą, nebūtinai pačios smurtauja, tačiau gali būti depresyvios arba pasirinkti sutuoktinius, kurie linkę smurtauti. Liūdndoji žinia čia yra ta, kad kūdikių miego problemos didina riziką, kad traumuojanti patirtis bus perduota kūdikiui. Jau žinome, kad mamos depresyvią nuotaikos poveikį žindymo skatinamas fizinis ir emocinis kontaktas pašalina.

Ir dar viena geroji žinia apie žindymą: tyrimai rodo, kad žindymas palengvina ir kūdikių miego problemų sukeliamas pasekmes mamoms. Bet tyrimai rodo kad kaip tik žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.

Ir taip, ptabunda naktimis dažniau vidutiniškai 2,52 karto per naktįnei nežindomi kūdikiai vidutiniškai 1,39 karto per naktį.

  • Kraujospūdis — kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles.
  • Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Pranešimai žiniasklaidai
  • Runos nuo hipertenzijos
  • Galima nenorėti žindyti savo kūdikio — nieko tokio, šiomis dienomis yra įvairiausių pieno mišinių, kurie padės kuo sėkmingiausiai išmaitinti mažylį.

Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti.

Jeigu mamai užmigti reikia daugiau kaip 25 minučių, jai gerokai padidėja rizika susirgti depresija. Taigi, nežindymas kelia depresijos riziką, o mamos depresija nežindant kelia riziką, kad kūdikis taip pat susirgs depresija! Mamos, kurios maitina mišriai, žindo ir primaitina dirbtiniu maistu, iš tiesų nedaug skiriasi nuo mamų, kurios maitina tik dirbtinai.

Kitas dalykas, kuris svarbus depresijos rizikai, septynios hipertenzijos tinktūros kiek iš viso mama miega. Kuo mažiau valandų hipertenzija ir žindymas, tuo didesnė depresijos rizika.

Susiję straipsniai

Ir čia tyrimai kalba žindančios mamos naudai. Galbūt dėl to, kad nedaug mamų eina miegoti kartu su kūdikiais, visos mamos išmiega ne daugiau kaip 7 valandas per naktį. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau 6,61 val. Prie šio skirtumo neabejotinai prsideda tai, kad žindančios mamos užmiega greičiau. Galiausiai vertinant mamų savijautą paaiškėja, kad mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu!

Kartais, kai mamos po gimdymo skundžiasi, kad jos jaučiasi pavargusios — visiškai normalu taip jaustis po gimdymo! Tačiau tyrimai rodo, kad mišriai maitnančios mamos jaučiasi labiausiai pavargusios, net labiau, nei tos, kurios maitina vien tik dirbtiniu maistu.

Taip pat yra ir su bendros fizinės savijautos vertinimu: žindančios mamos savo sveikatą vertina geriausiai, gerokai prasčiau vertina mamos, maitinančios dirbtiniu maistu, o prasčiausiai jaučiasi mamos, maitinančios mišriai.

  1. Arterinė hipertenzija - išsamiai tarasgames.lt
  2. Пальцы Хедрона порхнули над панелью управления, и экран тотчас же ответил на вопрос Олвина.
  3. Kiek hipertenzijos laipsnių ir rizikos
  4. Vaistai ir kūdikio žindymas
  5. Triada vaistų nuo hipertenzijos

Taigi žindančios mamos realiai mažiau rizikuoja susirgti depresija dėl žindymo ir miego stokos, nei nežindančios ar maitinančios mišriai maitinančios mamos. Svarbiau laiminga mama nei žindymas? Apibendrindama noriu pasakyti, kad žindymas ir odos kontaktas jo metu padeda mamai patirti mažiau streso, mažina depresijos riziką, leidžia neperduoti savo depresyvių jausmų kūdikiui, geriau išsimiegoti, jautriau reaguoti į kūdikio poreikius ir nutraukti smurto perdavimą iš vienos kartos į kitą.

Ar žindymo nutraukimas padarys mamą laimingesnę? Tikėtina, kad ne. O taip pat mamai reikės daugiau pastangų apsaugoti kūdikį nuo savo depresyvių jausmų ir nuo to, kas gali kelti traumas kūdikystėje ir vaikystė. Rima Kurtinaitienė.

Įdomūs įrašai